Tai didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje, išsiskirianti unikaliu kraštovaizdžiu, turtinga istorija, senąja kaimo architektūra ir gyvomis šilinių, panemunių bei gruntinių dzūkų tradicijomis. Gamtos ir kultūros paveldo vertybės saugomos 3 rezervatuose ir 28 draustiniuose. Parkas tiesiog išraizgytas upių ir upelių – nuo mažiausių vandens gyslų iki didžiausios Lietuvos upės Nemuno, kurio slėniai sujungia poledynmečio upių suformuotą Dainavos lygumą su žemyninių kopų telkiniais ir Dzūkų aukštumos kalvas. Didžiąją teritorijos dalį dengiantys šilai priklauso miškų masyvui, nusitęsusiam per Lietuvą, Lenkiją ir Baltarusiją. Parko teritorija pasižymi išskirtine biologine įvairove, jo miškuose, pievose ir pelkėse gausu kitur nesutinkamų retų ir saugomų rūšių. Čia išlikęs vienas iš nedaugelio Europoje gyvų tradicinių kultūrinių kraštovaizdžių – gamtos ir žmogaus per šimtmečius sukurta miškų, laukų ir pievų mozaika, senieji kaimai su tradicine medine architektūra, savitas girinių dzūkų gyvenimo būdas. Dzūkijos nacionaliniame parke dar gyvos dzūkų tradicijos – kaimuose skamba dainos, girdėti tikra dzūkiška šnekta, gyvuoja senieji amatai: audimas, krepšių pynimas, drevinė bitininkystė, juodoji keramika ir kt.
Informacija ir nuotraukos: Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyrius