Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų. Beje, Velnio duobė, arba Velniaduobė, yra ypatinga mitologinė sakralinė vieta.
Velnio duobė žioji giliai miške, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Šis kraštas turi seną ir savitą istoriją bei kultūrą. Pirmieji žmonės čia pradėjo kurtis 3–2 tūkstantmetyje pr. Kr. Be svarbių archeologinių paminklų, medinių pilių ir piliakalnių, pilkapynų, senovės gyvenviečių, teritorija išsiskiria itin vaizdingu reljefu. Šioje aukščiausioje Dzūkų aukštumos dalyje gausu kalvelių, klonių, įdubų, kalvagūbrių ir ežerų. Už 4 km nuo Velnio duobės stūkso aukščiausia – Gedanonių – kalva. Verknės ir Strėvos aukštupiai – tai tiesiog unikalus gamtos lobynas! Šia lankytojams atvira valstybinės reikšmės teritorija rūpinasi Trakų miškų urėdija.
Lietuvoje daug gilių įdubų. Piltuvo formos Velnio duobė – pati giliausia, apie 40 metrų gylio. Viršuje ji taisyklingai apskrita ir net 200 metrų skersmens. Duobės dugne durpių sluoksnis siekia apie 10 m, taigi bendras gylis būtų apie 50 metrų. Manoma, kad senovėje ši duobė buvusi dar gilesnė.
Velnio duobės paslapčių takas veda apačion, kur telkšo 60 metrų skersmens pelkė. Vasarą gal ir norėtųsi po ją pabraidžioti, bet nepatartina, mat pelkė labai klampi ir pavojinga. Manoma, kad pelkė požeminiais kanalais susisiekia su netoliese esančiais giliais Škilietų ežerėliais. Pasakojama, esą velnio į duobę įvilioti ir prasmegę gyvuliai po kurio laiko išplaukdavę viename iš tų ežeriukų. Legenda byloja, kad šiose apylinkėse guli milžino skeletas. Jo burna – tai Velnio duobė, akys – Škilietų ežerai, o nosis – Pamiškės piliakalnis.
Pelkėje ir ją supančiose priemolingose kalvose žaliuoja augimo anomalijų turintys medžiai. Paaiškinti šį keistą gamtos reiškinį bando ne vienas specialistas. Mokslininkai tvirtina, kad prie Velnio duobės fiksuojami energinio lauko nuokrypiai. Bet kokiu atveju tai vieta, kurioje susikerta stiprūs geologiniai biolaukai. Apsilankę Velnio duobėje ir ypač nusileidę į jos dugną žmonės tvirtina patyrę keistų pojūčių.
Informacija ir nuotraukos: Trakų turizmo informacijos centro
Vertinimo Kriterijai:
1:
Vieta įdomi tiek vaikams, tiek tėvams, tačiau nepritaikyta lankymui su vaikais
2:
Vieta įdomi, tiek vaikams, tiek tėvams
Lengva rasti, tikslus adresas, aiškūs kelio ženklai, patogus privažiavimas
3:
Vieta įdomi, tiek vaikams, tiek tėvams
Lengva rasti, tikslus adresas, aiškūs kelio ženklai, patogus privažiavimas
Patogi infrastruktūra (tinka su vežimėliu, pritaikyta neįgaliesiems)
4:
Vieta įdomi, tiek vaikams, tiek tėvams
Lengva rasti, tikslus adresas, aiškūs kelio ženklai, patogus privažiavimas
Patogi infrastruktūra (tinka su vežimėliu, pritaikyta neįgaliesiems)
Tinka vaikams (saugu, yra žaidimų aikštelė, vaikiškas meniu, lovytė, pervystymo stalas, vaikų baseinas)
5:
Vieta įdomi, tiek vaikams, tiek tėvams
Lengva rasti, tikslus adresas, aiškūs kelio ženklai, patogus privažiavimas
Patogi infrastruktūra (tinka su vežimėliu, pritaikyta neįgaliesiems)
Tinka vaikams (saugu, yra žaidimų aikštelė, vaikiškas meniu, lovytė, pervystymo stalas, vaikų baseinas)
Papildomi komforto kriterijai (įvairios atsiskaitymo galimybės, informacija užsienio kalba, wi-fi ryšys, draugiška gyvūnams)
Mergiškių kalvų miškas, 3 km nuo krašto kelio Nr. 221 Vievis–Aukštadvaris, Aukštadvario sen., Trakų r. sav.