Žalias ir ramus Plokščių miestelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1561 m., o medinės Plokščių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokšte tebeskamba 1573 m. išlietas žalvarinis varpas, vienas seniausių Lietuvoje. Žymiausias lankytinas vietas galima apžiūrėti vaikštant Plokščių pažintiniu taku (bendras takų ilgis apie 7 km).
Tautodailininko Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūromis puoštas takas veda žemyn į Didžiupio upelio slėnį, į legendomis apipintą Šventaduobę. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX a. Šie greitai supuvo, todėl tarpukaryje vietos ūkininko rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta - iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis ir siena. Čia galima paragauti šalia trykštančio šaltinio vandens. Sakoma, jis turi ypatingų galių. Vasarą Šventaduobėje vyksta religiniai ir kultūriniai renginiai.
Toliau pažintinis takas veda pro Plokščių-Vaiguviškių piliakalnį. Tai didoka, aukšta, iš visų pusių giliomis daubomis apsupta plokštuma su gamtinėmis kliūtimis. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs eglėmis ir kitais medžiais. Šalia piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai - unikali vieta. Vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas, siekiant sumažinti taršą.
Informacija ir nuotraukos: Šakių turizmo informacijos centras (VŠĮ "Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras")