Vytinė

Vytinė „Vėtra“ yra antrasis laivas, pastatytas pagal atkurtą Merkinės radinį – XVIII a. senąjį lietuvišką laivą. Kėdainių krašto istorikai teigia, kad XVII a. Kėdainių gyventojai galėjo turėti apie 20 burinių laivų, kurie buvo 120 ir daugiau statinių talpos (1 statinė – 400 litrų).

Vytinės „Vėtra“ ilgis − 12,70 m, plotis − 2,85 m. Statant laivą buvo sunaudota beveik 10 m 3 pušies medienos, apie 60 kg. didžiųjų vinių. Net 40 l. pušies deguto, beveik tiek pat litrų linų sėmenų aliejaus, 10 kg pakulų.

Nevėžio prieplauka ties Didžiąja Rinka.

Plaukimo maršrutas prieplauka – geležinkelio tiltas – senasis uostas ties Skongaliu – prieplauka

Bilieto kaina 1 asmeniui – 7 EUR, nuo 4 m. iki 7 m. vaikams – 3 Eur
Vaikams iki 4 metų plaukimas nemokamas
Plaukiama esant ne mažiau nei 5 keleiviams

Plaukimas grupei iki 10 žmonių 1 val. – 60 EUR, 1 val. 30 min. – 100 EUR
Išankstiniai užsakomieji plaukimai gali vykti pageidaujamu laiku

Bilietų rezervacija ir informacija mob.: 8 615 43296

Vytinė – Kėdainių laivybos istorija

Plokščiadugniai upiniai buriniai prekybiniai laivai – vytinės  yra būdingos tik Lietuvai. Jos naudotos nuo XV iki XIX a. pabaigos, buvo įvairių dydžių, statytos iš pušies ir ąžuolo medienos – lentų, sijų, ramsčių, tašų, stiebų. Statybose naudota geležis sąvaroms, sankaboms, vinims, velkėms, o lentos būdavo įtepamos medžių derva ir degutu. Kaip ir daugelis to meto upinių laivų, vytinės nebuvo ilgaamžiškos, daugiausia tarnavo 6 metus. Būdavo statomos vytinės tik vienam plaukimui pasroviui, parduodant laivą malkoms arba medienai galutiniame uoste.

Vytinės valdytos irklu. Įgulai, kurią sudarė vytininkais vadinami upeiviai, vadovavo vairininkas. Esant palankiam vėjui, vytinės galėdavo plaukti prieš srovę, arba buvo traukiamos nuo kranto su virvėmis. 

Vytinės plukdė medieną, javus, linus, kanapių pluoštą, dervą, pelenus, vašką Nevėžiu ir Nemunu į Klaipėdą, Karaliaučių ir Dancigą. Į pastarąjį 1473 metais, pasak garsaus Lietuvos prekybos su Prūsija tyrinėtojo Zenono Ivinskio, pirkliai iš Lietuvos Nemunu į Dancigą išplukdė apie 800 šimtinių medžio pusfabrikačių, 20 medžio kamienų laivų stiebams, daugiau kaip 650 tonų pelenų ir kitų produktų.

Sunkiai pakrautos žaliava vytinės plaukdavo pasroviui, o atgal grįždavo pakrautos lengvesnėmis kolonijinėmis arba prabangos prekėmis – druska, silke, geležimi, prieskoniais, cukrumi, vynu, egzotiškais vaisiais.

Nevėžiu plaukiojo vidutinio dydžio 23,5 metrų ilgio, 5,8 metrų pločio (per vidurį), 2,5 m borto aukštumo ir 1 m grimzlės vytinės. Jos, pasak šaltinių, buvo 120 ir daugiau statinių (1 statinė – 400 litrų) talpos. Vidutinio dydžio vytinės įgulą sudarė 15 vytininkų.  

Vytinės Kėdainiuose švartavosi uoste, prie 130 m ilgio medinės prieplaukos. 1581 metais uostas miesto savininko Jono Kiškos valia buvo įsteigtas pietrytiniame miesto pakraštyje, vadinamajame Skongalyje. Į šiaurę nuo uosto vytinės neplaukdavo. Joms plaukti trukdė Nevėžio sala ir prie jos, maždaug dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos vietoje, stovėjęs malūnas.

Į didžiausius Kėdainių prekybos partnerius Karaliaučių ir Dancigą vytinės plaukdavo kelias savaites: pasiekdavo Nemuną ir juo – Kuršmares, iš jų sukdavo į Deimenos upę, plaukdavo į Karaliaučių pro Labguvą ir Vėluvą, iš Karaliaučiaus Priegliaus upe patekdavo į Aistmares, iš jų Vyslos upe pro Elbingą plaukdavo į Dancigą.

XIX a. viduryje pradėjus tvenkti Nevėžį ir prie jo statyti vandens malūnus, prekinė laivyba sužlugo, sunyko ir Kėdainiuose veikęs uostas.

Informacija ir nuotraukos: Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras