Žmonės ėmė patys nešti savo nereikalingus puodelius – iš stalčių, sandėliukų, net iš kitų miestų. Kiekvienas puodelis turi savo istoriją: vienas gautas dovanų, kitas – paveldėtas iš močiutės, trečias – parsivežtas iš kelionių.
Bendruomenės kūrinys
Puodelių tvora tapo ne tik spalvingu akcentu, bet ir bendruomenės sutelktumo pavyzdžiu. Prie jos kūrimo prisidėjo kaimynai, draugai, praeiviai. Kai kurie atvyksta specialiai, kad atvežtų savo puodelį ir paliktų mažą prisiminimą. Ši tradicija tapo tvarumo simboliu – seni, nebenaudojami indai čia randa antrą gyvenimą.
Gretos ir Oskaro močiutė Laima taip pat čia palikusi savo puodelį. Tikrai puiki idėja jei turite nereikalingų puodelių, bet išmesti gaila.
Spalvų jūra praeiviams
Tvora ypač gražiai atrodo saulėtą dieną, kai skirtingų spalvų ir formų puodeliai spindi šviesoje. Pro šalį važiuojantys automobiliai dažnai sulėtina greitį, dažnai ir sustoja. Tą padarėme ir mes lankydami vaikų prosenelę Abromiškių sanatorijoje.
Kodėl verta pamatyti?
Puodelių tvora – tai mažas, bet ypatingas Lietuvos kampelis. Ji nekainuoja nieko, nereikalauja planavimo, bet gali suteikti daug geros nuotaikos. Tai įrodymas, kad kūrybiškumas slypi paprastuose dalykuose, o bendruomenės idėjos gali užaugti iki gražių tradicijų.
Jei keliausite pro Elektrėnus – nepamirškite užsukti ir galbūt atvešite savo puodelį.